Kai kalbama apie uždarbį iš interneto svetainių, labai dažnai suplakami visiškai skirtingi verslo modeliai. Vienai įmonei svetainė reikalinga tam, kad būtų galima parduoti daugiau prekių, gauti užklausų, rasti klientų arba aptarnauti jau veikiantį verslą. Kitai įmonei pati svetainė yra pagrindinis verslas: per ją juda auditorija, reklama, prenumeratos, komisiniai, mokamos paslaugos ar kiti pinigų srautai. Išoriškai abu projektai gali atrodyti kaip įprastos svetainės, tačiau jų ekonominė logika yra visiškai skirtinga.
Todėl svetaines teisingiau skirstyti ne tik pagal išvaizdą, technologiją ar paskirtį, bet ir pagal tai, kokį vaidmenį jos atlieka versle. Viena svetainė yra jau veikiančios įmonės įrankis, padedantis didinti pardavimus arba mažinti išlaidas. Kita kuriama kaip savarankiškas turtas, aplink kurį formuojamas visas verslo modelis. Pirmuoju atveju įmonė uždirba naudodamasi svetaine, antruoju atveju pinigus uždirba pats interneto projektas.
Šis skirtumas svarbus ir todėl, kad tokių svetainių vertė, plėtra ir vertinimas vyksta skirtingai. Įmonės svetainė gali būti labai kokybiška ir suteikti verslui didelę naudą, tačiau atskirai nuo pačios įmonės beveik neturėti savarankiškos ekonominės vertės. Portalo, prekyvietės, katalogo ar informacinės platformos atveju situacija gali būti priešinga: pagrindine verte tampa auditorija, struktūra, srautas, vartotojų bazė ir projekto gebėjimas savarankiškai generuoti pinigų srautą.
Svetainės, kurios plečia jau veikiantį verslą
Pirmajai didelei grupei priklauso svetainės, kurios veikia kaip jau egzistuojančio verslo dalis. Įmonė gali gaminti baldus, pardavinėti automobilius, statyti namus, teikti teisines paslaugas ar valdyti restoraną. Tokiu atveju svetainė padeda pristatyti prekes ir paslaugas, gauti naujų užklausų, parodyti kainas, priimti užsakymus arba suteikti klientams papildomų paslaugų. Pagrindinis produktas egzistuoja už pačios svetainės ribų.
Tokio projekto ekonominės vertės paprastai negalima tinkamai įvertinti vien pagal tai, kiek pinigų tiesiogiai perėjo per svetainę. Pavyzdžiui, klientas gali internete rasti statybos įmonę, peržiūrėti jos atliktus darbus, paskambinti ir vėliau pasirašyti sutartį biure. Formaliu požiūriu svetainė negavo jokio mokėjimo, tačiau būtent ji atvedė klientą į įmonę ir tapo pardavimo proceso dalimi. Jos vertė priklauso nuo to, kaip efektyviai ji padeda pagrindiniam verslui.
Todėl tokioms svetainėms svarbus ne tik lankomumas ar reklamos pajamos. Kur kas svarbiau gali būti užklausų skaičius, kliento pritraukimo kaina, pardavimai, pakartotiniai klientai ir darbuotojų laiko taupymas. Kartais svetainė apskritai neprivalo tiesiogiai uždirbti pinigų. Jos užduotis gali būti padaryti esamą verslą efektyvesnį, išplėsti pardavimo geografiją arba suteikti klientams galimybę bendrauti su įmone be vadybininko įsitraukimo.
Internetinė parduotuvė taip pat gali likti tik verslo dalimi
Iš pirmo žvilgsnio internetinė parduotuvė gali atrodyti kaip savarankiškas interneto verslas, nes pinigai tiesiogiai juda per ją. Tačiau taip yra ne visada. Jei įmonė jau perka arba gamina prekes, turi sandėlį, darbuotojus, logistiką ir fizinius pardavimo kanalus, internetinė parduotuvė gali būti tiesiog dar vienas prekių realizavimo kanalas. Pagrindinis verslo modelis tokiu atveju egzistuoja nepriklausomai nuo konkrečios svetainės.
Pavyzdžiui, baldų gamintojas gali pardavinėti savo produkciją nuosavose parduotuvėse, per prekybos partnerius ir kartu internetu. Jei jo svetainė dingtų, įmonė prarastų vieną pardavimo kanalą, tačiau gamyba, prekės, darbuotojai ir kiti kanalai išliktų. Tokiu atveju svetainė iš tikrųjų plečia jau veikiantį verslą, net jei nemaža dalis užsakymų pateikiama ir apmokama tiesiogiai internetu.
Visiškai kitokia situacija susidaro tada, kai visa įmonė buvo sukurta būtent aplink internetinę parduotuvę ir be jos faktiškai negali egzistuoti. Tokiu atveju svetainė pradeda artėti prie antrojo modelio. Todėl ribą nustato ne mokėjimo mygtuko buvimas ir ne internetinių užsakymų skaičius, o tai, kur iš tikrųjų yra pats verslas ir ar jis gali toliau veikti nepriklausomai nuo konkrečios interneto platformos.
Antroji grupė – svetainės, kurios pačios yra verslas
Antrajame modelyje svetainė jau nebeaptarnauja atskiro verslo, o pati tampa verslo pagrindu. Informacinis portalas, paieškos sistema, socialinis tinklas, skelbimų svetainė, prekyvietė, rezervavimo paslauga ar specializuotas katalogas gali neturėti jokio atskiro verslo už savo platformos ribų. Produktu tampa pati paslauga, jos auditorija, funkcionalumas, duomenų bazė ir vertė, kuri sukuriama vartotojams sąveikaujant tarpusavyje.
Toks projektas gali uždirbti iš reklamos, komisinių, prenumeratų, mokamų skelbimų, papildomų funkcijų arba kelių monetizacijos modelių vienu metu. Vartotojas ateina ne tam, kad susipažintų su kita įmone, o tam, kad naudotųsi pačios svetainės galimybėmis. Kuo didesnė auditorija ir kuo dažniau ji naudojasi paslauga, tuo daugiau atsiranda galimybių šią veiklą paversti pajamomis.
Todėl tokio projekto ekonomika iš esmės skiriasi nuo įprastos įmonės svetainės ekonomikos. Reikia nuolat tobulinti pačią platformą, pritraukti vartotojus, juos išlaikyti, kurti naujas funkcijas ir ieškoti būdų auditorijai monetizuoti. Jei projektas nustoja veikti, faktiškai išnyksta ir pats verslas, nes pagrindinis įmonės turtas yra būtent svetainėje arba su ja susijusioje skaitmeninėje sistemoje.
Auditorija tampa vienu iš pagrindinių aktyvų
Savarankiškam interneto projektui vienu svarbiausių aktyvų tampa ne dizainas ir net ne programinis kodas, o auditorija. Tūkstančiai ar milijonai vartotojų sukuria dėmesio srautą, kurį galima įvairiais būdais paversti pinigais. Todėl kai kurios svetainės ilgą laiką gali beveik nieko tiesiogiai neparduoti, tačiau kartu nuolat didinti savo potencialią vertę augant lankomumui ir vartotojų bazei.
Reklamuotojams reikia auditorijos, pardavėjams reikia pirkėjų, paslaugoms reikia aktyvių vartotojų, o mokamų funkcijų teikėjams reikia žmonių, kuriems šios funkcijos iš tikrųjų reikalingos. Kuo efektyviau projektas sugeba vienoje vietoje suburti konkrečią auditoriją, tuo daugiau komercinių galimybių aplink ją atsiranda. Šiame modelyje pats interneto projektas tampa ta vieta, per kurią pradeda judėti kitų dalyvių pinigai ir komerciniai interesai.
Tai paaiškina, kodėl vartotojui nemokama svetainė vis tiek gali tapti labai vertingu verslu. Vartotojas gali apskritai nieko nemokėti, tačiau jo dėmesys turi vertę reklamuotojui. Kitu modeliu pardavėjas moka už prieigą prie pirkėjo, įmonė moka už darbo skelbimo paskelbimą, nekilnojamojo turto savininkas – už skelbimą, o rezervavimo paslauga gauna komisinį mokestį nuo kiekvieno sandorio. Pinigų šaltinis keičiasi, tačiau pagrindas išlieka auditorija.
Platforma gali sutelkti kitų įmonių pinigų srautus
Ypač svarbus modelis yra toks, kai svetainė tampa vieta, kurioje susitelkia daugelio kitų įmonių komerciniai srautai. Prekyvietė neprivalo pati gaminti joje parduodamų prekių, portalas neprivalo pats teikti visų jame pateiktų paslaugų, o reklamos platforma neprivalo valdyti įmonių, kurių reklamą rodo. Jos užduotis yra sukurti erdvę, kurioje susitinka pardavėjai, pirkėjai, reklamuotojai ar kiti rinkos dalyviai.
Tokiu atveju projektas gali augti daug greičiau nei įprasta įmonė, nes platformos savininkui nereikia pačiam gaminti visų siūlomų prekių ar paslaugų. Kuo daugiau dalyvių prisijungia prie platformos, tuo naudingesnė ji tampa kitam dalyviui. Atsiranda masto efektas: nauji vartotojai sukuria papildomą vertę esamai auditorijai ir kartu didina potencialų pinigų srautą per sistemą.
Būtent todėl didelės platformos gali sutelkti milžiniškus reklamos biudžetus, komisinius ir kitus mokėjimus, net jei pačios negamina daugumos svetainėje siūlomų prekių ir neteikia daugumos joje pateikiamų paslaugų. Jų verslas yra informacijos, vartotojų ir pinigų judėjimo organizavimas. Tokios svetainės jau nebegalima laikyti paprastu įmonės įrankiu, nes pati skaitmeninė infrastruktūra faktiškai tampa savarankišku komerciniu verslu.
Šiems dviem modeliams reikia skirtingo požiūrio į plėtrą
Jei svetainė plečia jau veikiantį verslą, jos plėtrą paprastai lemia pačios įmonės tikslai. Gali reikėti gauti daugiau užklausų, padidinti pardavimus, sumažinti klientų aptarnavimo išlaidas, geriau pristatyti produktus arba automatizuoti dalį procesų. Lankomumo augimas gali būti svarbus, tačiau tik tada, kai jis duoda realų komercinį rezultatą pagrindiniam verslui.
Savarankiškos interneto platformos atveju situacija kitokia. Lankomumas, vartotojų registracijos, skelbimų, pardavėjų, publikacijų ar kitų veiksmų skaičius gali tiesiogiai lemti būsimas projekto pajamas. Savininkas faktiškai pirmiausia kuria skaitmeninę rinką ar bendruomenę ir tik vėliau didina pinigų srautą, kuris juda per sukurtą sistemą. Todėl investicijos ilgą laiką gali būti nukreipiamos ne į momentinį pelną, o į paties projekto augimą.
Skiriasi ir rezultatų vertinimas. Įprastos įmonės svetainei svarbu suprasti, kiek papildomo verslo ji atnešė savininkui. Savarankiškam interneto projektui svarbios jo paties pajamos, auditorija, augimo tempas, pakartotinis naudojimasis paslauga, vartotojo pritraukimo kaina ir platformos gebėjimas plėstis dideliu mastu. Išoriškai visa tai vis dar yra svetainės, tačiau ekonominiu požiūriu tai yra du skirtingi aktyvų tipai.
Viena svetainė padeda verslui, kita pati yra verslas
Pirmajame modelyje pagrindinė vertė yra pačioje įmonėje, o svetainė padeda ją didinti. Gamintojas išlaiko gamybą, restoranas – virtuvę ir patalpas, statybos įmonė – specialistus, techniką ir sutartis. Net jei skaitmeninis kanalas yra labai svarbus, jis vis tiek tarnauja jau egzistuojančiai ekonominei struktūrai ir išlieka vienu iš jos plėtros įrankių.
Antrajame modelyje pagrindinė vertė sutelkta pačiame interneto projekte. Domenas, technologija, auditorija, duomenų bazė, vartotojai, turinys, sąveikos sistema ir monetizacijos būdai kartu formuoja savarankišką verslą. Toks projektas gali neturėti tradicinio biuro, gamybos ar fizinių parduotuvių, tačiau vis tiek gali turėti didelę vertę būtent dėl sukurtos skaitmeninės sistemos.
Todėl pagrindinis klausimas vertinant bet kurią svetainę nėra tai, kiek kainavo ją sukurti ar kiek puslapių ji turi. Kur kas svarbiau nustatyti jos vietą ekonominiame modelyje. Arba svetainė padeda jau veikiančiam verslui uždirbti daugiau, arba pats verslas yra sukurtas aplink svetainę, kuri savarankiškai pritraukia auditoriją, organizuoja pinigų srautus ir kuria savo komercinę vertę.
